Įsikūrusią šalia pagrindinės Kauno gatvės, vadinamos Laisvės alėja, Kauno pilį rasti nesunku – ją aplankyti ir įdomu, ir naudinga. Tai gotikinis pastatas, ilgą laiką tarnavęs miesto gynybos tikslais, tačiau šiandien – tai pagrindinis turizmo informacijos centras Kaune. Archeologai nurodo, kad Kauno pilis buvo pastatyta XIV amžiuje, nors nėra jokių raštinių šaltinių, patvirtinančių... 

Visi lietuviai žino legendą apie Vilniaus įkūrimą. XIV amžiaus pradžioje Lietuvos Didysis kunigaikštis Gediminas sustojo pernakvoti netoli Neries ir Vilnelės upių  santakos. Tą naktį jis sapnavo geležinį vilką, kaukiantį ant kalvos. Ryte žynys Lizdeika išaiškino jo sapną kaip ženklą, kad toje vietoje reikia pastatyti miestą, kuris vėliau taps žinomas visame pasaulyje. Gediminas... 

Verkių dvaro sodyba – tai XVIII a. antroje pusėje architektų Martyno Knakfuso ir Lauryno Stuokos-Gucevičiaus sukurti klasicistinio stiliaus rūmai, atspindintys to meto Vidurio Europos užmiesčio teritorijų gamtos ir kultūros sandūrą. Verkių dvaro rūmai – vieni vertingiausių ir geriausiai išsilaikiusių klasicistinio stiliaus rūmų visoje Lietuvoje. Dvaro rūmų ansamblį sudaro 15... 

Daug Nemuno vandens nuo to laiko nubėgo, kadaise galingos imperijos išnyko, tačiau tebestovi Kauno fortai, o tarpe jų įdomiausias — septintas. Talentingų meistrų rankomis pastatytas, dabartinės jo įgulos pastangomis atnaujintas ir išpuoselėtas, Kauno tvirtovės VII fortas tapo tikra miesto puošmena. XIX a. pabaigos mūrinis įtvirtinimas stebina lankytojus savo didingais pylimais, dailiais... 

Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1918 metais, 1922 m. kilo idėja Kaune, tuometinėje laikinojoje sostinėje, pastatyti bažnyčią kaip padėkos Dievui už atgautą laisvę simbolį. 1926 m. buvo įsteigta šventovės statybos taryba, vykdomasis komitetas, įregistruoti įstatai. 1928 m. miesto savivaldybė padovanojo bažnyčios statybai pageidaujamą sklypą. Iš tais pačiais metais konkursui... 

Rūmų istorija Rūmai XV–XVI amžiuje Lietuvos sostinėje Vilniuje didieji kunigaikščiai savo rezidencijas turėjo tiek Žemutinėje, tiek Aukštutinėje pilyse. Iki XV–XVI a. sandūros pagrindinė rezidencija buvo Aukštutinėje pilyje, kur iki šiol išlikę gotikinių rūmų griuvėsiai. XV a. Lietuvos didieji kunigaikščiai mėgo gyventi ir Trakų pilyse. Didžiojo kunigaikščio... 

Muziejus įkurtas 1991 m. Ekspozicijoje – vaikų rašytojų knygos, rankraščiai, iliustracijos, memorialiniai daiktai. Darbo valandos: II – VI 09.00-17.00 Bilieto kaina: 3 Lt suaugusiems, 1 Lt moksleiviams. Ekskursijos kaina: Suaugusiesiems – 3 Lt vienam asmeniui (papildomai prie lankytojo bilieto); moksleiviams, studentams, kariams, pensininkams – 1 Lt vienam asmeniui (papildomai prie... 

Abromiškių dvarą XVI a. antroje pusėje (1571 m.) pastatė Abrahamas Poniatovskis. Nuo jo vardo kildinamas ir gyvenvietės pavadinimas. XVII a. dvaras  priklausė  Bychovcų giminei, o XVIII-XIX a. jį valdė prancūzų kilmės grafai de Raesai. 1812 m. birželio 27 d. pakeliui į Vilnių Abromiškių dvare nakvojo Napoleonas.  XIX a. viduryje Kazimiera de Raes (1818-1893) ištekėjo už... 

1780 m. pastatyta nauja medinė Šv. Karolio bažnyčia ir į ją perkeltos pamaldos. Didžiosios Panemunės dvaro sodybos savininkas sumažino bažnyčiai skirtus procentus, todėl klebonas Rokas Bučinevskis 1837 m. iškėlė bylą, kurią 1848 m. laimėjo. To paties klebono iniciatyva 1859 m. pastatyta mūrinė bažnyčia. Klebono Jurgio Staugaičio rūpesčiu 1882 m. padidinta, pakeistas frontonas. 1911–1914... 

Lietuvos liaudies buities muziejus – tai ekspozicija po atviru dangumi. Muziejaus pagrindą sudaro gyvenamieji ir ūkiniai pastatai, perkelti iš įvairių Lietuvos regionų – Aukštaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos, Žemaitijos, Mažosios Lietuvos. Jie sugrupuoti į kompleksus: sodybas, nedidelius kaimus, miestelį. Pastatai atskleidžia įvairių laikotarpių ir socialinių sluoksnių pastatų būdingiausias...