Isisiurbusią erkę reikia kuo greičiau pašalinti. Sudė
tinga pirštais ištraukti erkę taip, kad jos nes
uspausti, nesutraiškyti ir neapsikrėsti, jei erkė
turi ligos sukėlėjų. Todėl geriausia tai dary
ti mažu specialiu pincetu, suimant erkę už galv
os (ne už kūnelio!). Traukiama lėtai, sukant pr
ieš laikrodžio rodyklę. Ištraukus, įkandimo v
ieta nuplaunama muilu. Jei erkės kūnas nutrūkst
a ir galva pasilieka odoje, kad ją pašalinti, reikia kreiptis į gydytoją.
Negalima įsisiurbusio
s erkės tepti aliejumi, kokiais nors tepalais, tikintis, kad ji uždus ir lengviau ją bus pašalin
ti. Įrodyta, kad tokios priemonės dar labiau pab
logina situaciją, nes erkė pradeda gausiau gamin
ti seilių ir taip paskleidžia daugiau infekcijos
sukėlėjų.

Ištraukus erkę, reikia ištirti, a
r ji nėra užsikrėtusi Laimo ligos sukėlėjais.
Tam tikslui gyva erkė patalpinama į stiklinį b
uteliuką su oro tarpeliu, kuris laikomas vėsiai,
ir gabenama į laboratoriją. Tokiomis sąlygomis
erkė gali išgyventi ir kelias paras. Jei erkė
nebegyva, reikia atlikti kraujo tyrimą: pirmąkar
t iškart po įkandimo, antrąkart – po 3-4 sava
ičių.
Erkinio encefalito profilaktikai švirkšč
iamas imuninis serumas, jei prieš tai nebuvo pasi
skiepyta.

Erkinis encefalitas – nervų sistemos li
ga, kurią sukelia virusas. Ja užsikrėsti galima
visoje Lietuvos teritorijoje, tačiau didesnis pa
vojus yra centrinėje ir šiaurinėje Lietuvos dal
yje.
Nuo erkinio encefalito reikėtų pasiskiepyti
visiems, nes Lietuva priklauso padidėjusio pavoj
aus susirgti erkiniu encefalitu zonai. Be to, šio
s ligos gydymas ir reabilitacija kainuoja dešimte
riopai brangiau nei skiepai. Didesnės rizikos gru
pei priklauso miškų, parkų, sodų priežiūros
darbuotojai, taip pat mėgstantys žvejoti, rinkti
žoles, uogas, kitas miško gėrybes ar šiaip pr
aleidžiantys laisvalaikį gamtoje.

Inkubacinis pe
riodas nuo erkės įsiurbimo iki ligos pradžios t
runka dažniausiai 7 – 14 dienų, tačiau gali bū
ti ir trumpesnis ar ilgesnis. Praėjus šiam laikui, pakyla kūno temperatūra, skauda galvą, raume
nis. Po kelių dienų šie simptomai išnyksta. Ž
mogus gerai jaučiasi 2 – 7 dienas. Po to vėl pakyla kūno temperatūra, atsiranda smegenų ir jų apvalkalų sudirginimo požymių. Tai vadinama dvi
bangiu karščiavimu. Tolesni simptomai priklauso
nuo ligos sunkumo. Gali būti pusiausvyros, sąmonė
s sutrikimų, paralyžius ir kita. Kuo vyresnis ž
mogus suserga, tuo sunkesnė ligos eiga. Vaikai ik
i 16 metų sudaro apie 18 procentų, 40 metų ir v
yresni – apie 60 procentų sergančiųjų. Tik 30
procentų susirgusiųjų iš ligoninės išvyksta
visiškai pasveikę. Kiti 30 procentų pasveiksta
per 1 – 3 metus. Maždaug trečdaliui žmonių, persirgusių erkiniu encefalitu, išlieka šie psich
oneurologiniai simptomai: galvos skausmas, miego,
dėmesio sutrikimai, emocinis dirglumas, elgesio p
okyčiai. Devyni procentai susirgusiųjų tampa ne
darbingi. 2003 metais Šiaulių apskrityje nuo erk
inio encefalito mirė du žmonės, 2004 – aisiais -
vienas žmogus.

No related posts.